žlugyti

žlugýti, žlùgo, žlùgė Jdr, žlùgyti, -o, -ė Erž, Šts 1. Kin žr. 1 žluginti 1: Motriškos žlugýs žlugtį kubelūse Šv. Į kubilus dės i žlugýs Lc. Sukrauja eilėm drabužius į žlugtinę, užpila vasarodrungniu vandeniu ir žlùgo tris dienas Skr. 2. žr. 1 žluginti 4: Tiek prylaidų penėdami žlùgom bulves i žlùgom Šts. 3. tr. deginti, kūrenti (ką drėgną): Gali žlugýti velėnas, nėko nepašils troba Šts.